Publikuota: 2011-07-02,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Google, Internetas

Dauguma jau būsite girdėję, kad Google paleido naują socialinį tinklą Google+. Kaip ir įprasta naujiems Google produktams, bandomoji versija reikalauja pakvietimo. Jei reikia – komentuokite įrašydami savo gmail adresą.
Kokia mano nuomonė? NUOSTABU. Facebook’as, lyginant su Google+, atrodo kaip vežimas, prieš automobilį. Problema tik ta, kad Facebook naudojasi visi, Google+ – beveik niekas. Nors, tiesa pasakius, aš esu labiau patenkintas 19 žmonių savo Google+ ratuose, nei 160 draugų Facebook’e. O apie techninį įgyvendinimą apskritai nekalbėsiu, viską galite pamatyti patys šiame demo.
Ta proga “sukūriau” paveikslėlį (apatinės dalies autorystė nežinoma), kurį matote įrašo viršuje.
Komentuoti (21)
Publikuota: 2011-02-25,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Ne į temą
Pastarąsias kelias dienas naujienų tarnybose mirgėte mirga pranešimai, kad asocialūs asmenys vežami autobusais balsuoti. Ir ne šiaip sau, o su į dantis įkištu lapeliu kaip ir už ką balsuoti. Labai pikta matyti tokius pranešimus ir žinoti, kad dar nė vienas toks atvejis pilnai neišaiškintas ir niekas nenubaustas.
Tad lipu ant bačkos ir sakau:
Pilieti, eik į rinkimus, neleisk papirktiems bomžams už tave nuspręsti!
Geriau nueiti ir balsuoti, negu verkšlenti, kad kažkas eilinį kartą tai padarė už mus. Aš balsuosiu, o tu?
Komentuoti (2)
Publikuota: 2011-01-30,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux, KDE

Jau ne pirmus metus naudoju KDE grafinę aplinką, tačiau šio įrankio nežinojau. Spalvos kodą sužinodavau visokiais aplinkiniais būdais.. Galbūt nežinojau todėl, kad KColorChooser nėra įdiegiamas pagal nutylėjimą, t.y. reikia pačiam jį įsidiegti:
sudo apt-get install kcolorchooser
O veikimas labai paprastas, tereikia paspausti ant pipetės (paveikslėlyje pabraukiau), o tuomet bet kurioje vietoje ekrane, kurios kodą norite sužinoti. Tadaaam, turite kodą :)
Komentuoti (2)
Publikuota: 2011-01-25,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Login 2011, Internetas

Apie Login 2011 kol kas žinau tik tiek, kad būsiu vienas iš ambasadorių ir gausiu akreditaciją. Dėl to organizatoriai neapsiriko – labai noriai dalyvavau paskutinėse dviejose konferencijose. Manau ištversiu ir trečiąją, vyksiančią net dvi dienas – kovo 17 – 18 dienomis „Litexpo” konferencijų centre.
Bandysiu iš konferencijos rašyti gyvai, tačiau daug kas priklausys nuo to, kokias sąlygas suteiks organizatoriai. Reikia tikrai nedaug – patikimo interneto ryšio ir kur “įdurti laidą”. Na ir svarbiausia – kad pranešėjai būtų verti to, kad apie juos rašytų :) Būtent jie dabar ir yra pati didžiausia paslaptis.
O ar jūs dalyvausite konferencijoje? Ko iš jos tikitės?
Google realaus laiko paieška apie Login 2011
Komentuoti (6)
Publikuota: 2011-01-17,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Puslapio naujienos
Nuotrauka pasiskolinta iš čia
Gyvenime ateina diena, kai reikia keistis. Dažniausiai pokyčių nuotaikas įtakoja nepasitenkinimas. Buvau nepatenkintas tiek tinklaraščio išvaizda, tiek tuo, kad naudota sistema neatnaujinama jau beveik tris metus. Migruoti nuspręndžiau spontaniškai, toliau sekė apmąstymai, kokią turinio valdymo sistemą pasirinkti. WordPress atmečiau iškart – jau naudoju twitteris.lt projektui . Didesniu griozdu galėčiau pavadinti nebent kokią joomlą.
Vykdant tinkamos TVS paieškas @slonlt mestelėjo pasiūlymą išbandyti TEXTPATTERN. Išbandžiau, o tuomet ir prasidėjo… Buvau apakintas sistemos greičių, taip pat sužavėjo modifikavimo galimybės. Viskas super paprasta. Negana to, dar atradau Textile, kuri pasirodė žymiai patogesnė už BBCode ar tiesiog html rašymą. Susidariau tokį įspūdį, kad sistema sukurta patogumui ir greičiui. Nesiginčysiu, nusileidžia šablonų ir įskiepių gausa blogerių “mekai” WordPress, bet greitis ir patogi minimalistinė sąsaja viską kompensuoja.
Persikėliau ne visus įrašus. Tik tuos, kurie turi kažkokią išliekamą vertę arba yra naudingi. Taip tarsi brėžiu liniją tarp šio tinklaraščio ir asmeniškumų. Stengsiuosi, kad tinklaraštis nebūtų “išsikalbėjimų” vieta, o būtų naudingos ar įdomios informacijos archyvas tiek man pačiam, tiek skaitytojams. Kaip ir rašiau apie tai, kas man įdomu, taip ir rašysiu, tad, ko gero, artimiausiu metu populiarus netapsiu.
O kokia Jūsų nuomonė apie pasikeitimus, tinklaraščio išvaizdą? Būčiau dėkingas, jei praneštumėte apie klaidas ar kokius nors netikslumus.
Komentuoti (2)
Publikuota: 2010-12-29,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Internetas
Kiek anksčiau buvau užsiminęs apie “didįjį startą”. Dabar lieka konstatuoti faktą, kad jis jau įvyko! Prieš pat šventes paleidome elektroninę parduotuvę Biworld kompiuteriai . Lūkesčių būta įvairių, o prieš šventes buvę pardavimai nuteikia optimistiškai.
Kadangi už visus internetinės parduotuvės reikalus šiuo metu atsakingas esu aš, tad jei kils kokių klausimų, galite kreiptis tiesiogiai į mane. Dėl nuolaidų taip pat, tačiau perspėju iš anksto – kainos mūsų parduotuvėje tikrai nedidelės, tad nuolaidos irgi :)
Galbūt daug kam atrodo šiek tiek savižudiška veltis į elektroninės prekybos rinką, kurioje dabar konkurencija milžiniška, bet kaip sakoma – bijai vilko – neik į mišką. Pasakų apie įmonę neseksiu ir pagyrų nerašysiu, trumpai pasiskaityti galite čia. Taip pat siūlau tapti gerbėju Facebook’e, anksčiau ar vėliau jūsų laukia prizai, o geri pasiūlymai – nuolatos.
Arba kaip patogiau, galite sekti Twitter sistemoje .
Ką nors įsigiję nepatingėkite parašyti atsiliepimą – mums svarbios visos nuomonės. Nesvarbu kur – forume, savo tinklaraštyje ar šio įrašo komentaruose. Visus tinklaraščių įrašus, kuriuose minima Biworld kompiuterių elektroninė parduotuvė, talpinsiu čia – gausite lankytojų. Aišku apie įrašus galėtumėte pranešti šio įrašo komentatuose. Ačiū!
Komentuoti (8)
Publikuota: 2010-11-29,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Labai seniai rašiau savo tinklaraštyje. Tokią ilgą tylą diktavo pasikeitimai gyvenime – pradėjau dirbti. Kol kas savo darbovietės neatskleisiu, pranešiu tada, kai įvyks DIDYSIS startas, kurio aš pats ir mano kolegos labai laukiame. Ironiška tai, kad tas pats darbas, netiesiogiai atėmęs galimybę reguliariai rašyti čia, sukūrė sąlygas dabar parašyti šį įrašą :)
Kadangi vienas labai piktas interneto tiekėjas riša srautą prie mac adreso, darbe statant naują serverį teko pakeisti tinklo plokštės mac adresą į seno serverio. Tęsiu Karolio idėją dalintis smulkiais patarimais :)
Tereikią į failą /etc/network/interfaces prie pasirinktos sąsajos (eth0, eth1) pridėti komandą:
hwaddress ether jusu_mac
Pavyzdys žemiau esančiame paveikslėlyje.
Kad įsigaliotų pakeitimai, reikia perkrauti tinklą:
/etc/init.d/networking restart
Viskas!
P.S. Nepamirškite, kad atlikto šioms komandoms reikia root teisių.
P.S.S. Prieš ir po mac adresą galite pasitikrinti ifconfig komandos pagalba.
Komentuoti (3)
Publikuota: 2010-09-13,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Android
Manau, jog šį įrašą bus naudinga paskaityti žmonėms, kurie gavę į rankas Android telefoną puola ieškoti kaip išjungti programas arba ieško, kaip pažiūrėti įjungtų programų sąrašą, o neradę puola keiktis. Mažiau rūpinkitės, nes už jus tai daro pati operacinė sistema :) Tad judėkim prie informacijos. Skliausteliuose parašiau esminius angliškus atitikmenis, kad būtų mažiau nesusipratimų dėl blogo interpretavimo.
Pirmiausia apie tai, iš ko žalias robotukas sudarytas. Šakninė dalis – Linux kernelis. Jį Android naudoja savo įrenginių tvarkyklėms (WiFi, kamera, usb ir t.t.), energijos valdymui ir t.t. Sekantis lygis – pati Android OS, visos jos bibliotekos (media kodekai, 2D, 3D grafika, naršyklės varikliukas WebKit ir daug kitų). Įdomu tai, kad tos bibliotekos parašytos C/C++ kalbomis, tačiau programų kūrėjai jas iškviečia naudodami Java sąsają. Už procesų ir atminties paskirstymą sistemoje atsakinga Dalvik VM (virtual machine).
Kitas lygis – programų rėmas (framework). Tai langų, vietos nustatymo (location), pranešimų ir t.t. valdikliai. Programų kūrėjai jais naudojasi kurdami programas. Pastebėtina, jog jie gauna tą pačia prieigą (api), kaip ir Android OS pagrindinės (core) programos. Pats aukščiausiasis lygis yra visos programos, kurias mes naudojame kasdien ir kurios naudoja anksčiau paminėta programų framework’ą.
Veiklų (activities) gyvavimas
Veiksmai, atliekami Android sistemoje valdomi veiksmų saugykla, arba kitaip – steku. Kai pradedama nauja veikla, ji pastatoma steko viršuje ir tampa veikiančia veikla, tuo tarpu veikla, veikusi prieš tai, lieka po naujai pradėta veikla ir neišplaukia į viršų, kol ta naujoji veikla nepasibaigia.
Veiklos turi keturias stadijas:
Aktyvi arba veikianti: Jei veikla yra steko viršuje (tarkim ekrane atverta programa).
Pristabdyta (paused): Tarkim turite kokią programą, kažką joje paspaudėte ir iššoko langas klausiantis patvirtinimo. Tai pati veikla pristabdyta (paused) kol neatliekate ko reikia, o tuomet ji veikia toliau. Tokia veikla gali būti sistemos nukilinta ekstremaliais atvejais pritrūkus atminties.
Sustabdyta (stopped): tuomet, kai turime atvertą programą ir atidarome kitą, kuri ją pakeičia ekrane, pirmoji sustabdoma. Tiesa, ji išsaugo turėtą informaciją ir pavyzdžiui baigus darbą su naujai atidaryta programa ir grįžus prie pirmosios, pastaroji bus tokios pat būsenos, kaip ir nustumiant ją žemyn. Tiesa tokias sustabdytas programas Android sistema gali paprasčiausiai išjungti pritrūkus atminties. Pirmiausia išjungiamos programos/veiklos esančios steke žemiausiai (naudota seniau).
Jei veikla pristabdyta arba sustabdyta, sistema gali ją išmesti iš atminties, pirmiau ją paprašiusi baigti darbą arba paprasčiausiai nukilindama procesą. Tačiau kai vartotojas vėl pereina prie tokios veiklos, ji būna perkraunama ir atkuriama tokios pat būsenos, kaip prieš išjungiant.
Prieiname prie Task Manager’ių dilemos. Naudoti ar ne? Nors galimi pasirinkimai yra tik du, tačiau kurį pasirinkti… Daugumai vartotojų tai pirmoji programa, parsisiųsta iš market’o. Dauguma naudoja (aš irgi naudodavau) siekdami atlaisvinti telefono atmintį. Kaip aiškinau anksčiau, to daryti nereikia. Nesvarbu kiek užpildyta atmintis, sunaudojamos energijos tai neįtakoja. Išjungus programą su task manageriu atlaisvinama atmintis, tačiau vartotojas nuo to tik pralaimi, nes kitą kartą paleidus programą jį turės atsikurti visiškai iš naujo, tam bus sunaudota daugiau energijos, nei prikėlimui iš atminties.
Kitas dalykas tuomet, kai tokios snaudžiančios programos naudoja interneto srautą savo atnaujinimams (Twitter, Facebook). Mano subjektyvus mąstymas pateikia tris galimus variantus:
1. išjungti tokias aplikacijas su task manager’iu (bet tai dauguma pasileis pačios)
2. išjungti internetą telefone kai telefono nenaudojate (nakčiai, paskaitai). Manau šis sprendimas šiek tiek skausmingas, aš asmeniškai tikrai tingėčiau įjunginėti išjunginėti…
3. “Pasamdyti” kažką kitą, kad už mus išjunginėtų.
Išplėtosiu trečiąjį variantą. Radau būtent tai (ir ne tik tai) atliekančia programą – Juice Defender. Lygiagrečiai su nemokama programos versija eina ir mokama tačiau puikiai pagrindines funkcijas atlieka ir nemokama.
Juice Defender
Pagrindinis programos tikslas yra prailginti baterijos darbo laiką. O tai atliekama labai paprastai – taupant interneto naudojimo aktyvumą. Kai telefono ekranas išjungtas, išjungiamas ir mobilusis internetas, jei tuo metu nėra aktyvių siuntimų. Internetas įjungiamas kas penkiolika minučių vienai minutei (nemokama versija berods neleidžia keisti intervalo). Po minutės išjungia. Arba tada, kai nebėra aktyvių siuntimų. Per tą laiką visos programos spėja atsinaujinti.
Remiantis programos duomenimis, mano telefono baterijos gyvavimo laikas pailgėjo 1.8 karto. Neblogai :)
Išvada: Task Manager’ius verta naudoti tuomet, kai išjungiamos problematiškos programos (ryjančios resursus per visus galus), kurias tuomet geriau visai išdiegti. Atmintimi Android OS pasirūpina pati. Pritaikymui savo poreikiams galima naudoti programinę įrangą, kaip, pavyzdžiui, mano paminėtas Juice Defender .
Svarbiausia tai, kad taisykles “kaip naudoti Android telefoną” sukurti yra labai sunku – kaip telefonas tarnaus savininkui priklauso nuo jo pačio vartojimo įpročių. Dėl šios priežasties vartotojas pats turi surasti tinkamiausią konfigūraciją savo telefonui. Tikiuosi, kad mano paaiškinimai ir patarimai padės susigaudyti tose paieškose :)
Mintimis ruošiant šį įrašą prisidėjo Karolis Pocius ir Povilas Musteikis .
Komentuoti (8)
Publikuota: 2010-08-27,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Ne į temą
Drįsčiau teigti, jog dėl savo nežinojimo, žmonės daug praranda. Aš taip pat būčiau praradęs, jei nebūčiau kažkada ir kažkur ausies kampučiu girdėjęs apie vartotojų teises. Dabar papasakosiu visą istoriją.
Mano panelei sugedo Kingston micro sd 8GB atminties kortelė. Taip ji atsidūrė pas mane, kartu su pirkimo kvitu. Tuomet nuvykau į Bitės saloną, kuriame ji buvo pirkta (2010 m. sausį). Ten man buvo atsakyta, kad “originalioms prekėms galioja 3 mėn. garantija”. Nepadėjo mano bandymai aiškinti, jog jokio garantinio talono su laiko terminu aš negavau, o pirkimo kvite jokie terminai nenurodyti, tad pagal LR įstatymus turėtų būti taikoma 24 mėn. garantija. Pagalvojau, kad gal ateisiu kitą dieną, kai dirbs kita pardavėja.
Kitą dieną vėl apsilankiau tame pačiame Bitės salone. Mano viltys, kad kita pardavėja bus labiau apsiskaičiusi ištirpo kaip sviestas ant įkaitusios keptuvės. Pastaroji dar apskambinėjo “viršesnius”, po keleto skambučių pareiškė, kad “originalioms prekėms ir priedams taikoma 6 mėn. garantija”. O dieną prieš tai sakė 3…. (gal jei būčiau trečią kartą nuėjęs, būtų dar pailgėjęs?). Tuomet pardavėjai tiesiai šviesiai pasakiau, kad pyktis nenoriu, tačiau kreipsiuosi į vartotojų teises ginančias institucijas. O ji man atšovė “Prašom, jūsų teisė”. Pagalvojau, o kuri firma norėtų, kad juos nutarkuotų tos institucijos….
Dar tą pačią dieną draugas, patyręs šioje srityje kaip pardavėjas, padėjo parašyti prašymą tą Bitės saloną valdančiai firmai (“UAB Spainetos prekybos sistema”). Prašyme išdėsčiau, kada buvo įsigyta kortelė, kad ji nebeveikia ir paprašiau gražinti pinigus arba pakeisti veikiančia kortele. Prisegiau čekio kopiją, dar kartą išdėsčiau visą situaciją su vartotojų teisių įstatymu. Laiško pabaigoje paprašiau pateikti raštišką atsakymą. Nuėjau į artimiausią pašto skyrių ir išsiunčiau registruotu paštu (jei neatsakytų, kad turėčiau įrodymą, jog kreipimąsi išsiunčiau).
Jau kitą dieną sulaukiau skambučio (laiške nurodžiau ir savo telefono numerį) iš to Bitės salono, kuriame kortelė buvo pirkta (nors laišką siunčiau į centrinę būstinę kitame mieste). Kalbėjo jau labai maloniai, pakvietė su kortele atvykti į saloną. Nuvykus į saloną nustatė, jog kortelė neveikia ir yra sugedusi, pakeitė kortelę į analogišką naują ir palinkėjo geros dienos :)
Taigi nereikėjo net kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas, tačiau jei būtų reikėję, būčiau kreipęsis. Atsiminkite, jog
Jei ant pirkimo kvito nenurodytas garantinis terminas, o garantinis talonas neišrašytas, prekei galioja 24 mėnesių garantija. Jei pardavėjas nesutinka:
1. Kreipkitės į pardavėją raštiškai.
2. Gavę atsakymą, jei jis Jums nepalankus, galite kreiptis vartotojoteises.lt nurodytais kontaktais ir Jums bus paaiškinta, ką daryti toliau.
Pasiskaitykite plačiau
Ar Jūs kada nors buvote pakliuvę į panašią situaciją? Galiu įsivaizduoti, kad dažnas iš Jūsų atsakys TAIP. Tačiau didžioji dauguma iš atsakiusių teigiamai, ko gero, nežinojo savo teisių ir dėl to pralaimėjo prieš pardavėją. Tikiuosi, kad šis įrašas bus kam nors naudingas.
Komentuoti (4)
Publikuota: 2010-08-20,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Ar niekada nepasidarė įdomu, kas vyksta kompiuteryje, kai paspaudžiate įjungimo mygtuką? Iš tokių “pasidarymų” gimsta tokie įrašai, kaip šis. Šiuo atveju konkrečiai apie Linux sistemą.
Kai kompiuteris įjungiamas, BIOS išsiaiškina iš kur įkelti sistemą, cd įrenginio, usb prijungto disko ar kietojo disko. Kai nustatoma, iš kur vykdyti komandas, skaitomas 512 bitų pirmasis įrenginio blokas (MBR). MBR esanti informacija pasako, iš kurio disko skirsnio įkelti sistemą (boot loader). Tuomet bandoma išsiaiškinti, kaip užkrauti ir paleisti branduolį (kernel). Kernelis nuskenuoja sistemos techninę įrangą, o tuomet įjungia sistemos init procesą, kuris visada turi proceso numerį 1.
Kad sistema būtų užkrauta, turi būtų patikrintos ir prijungtos (mount) failų sistemos, paleisti sistemos procesai (daemons). Tai atlieka procesas init, tam tikra tvarka vykdydamas shell skriptus. Tačiau prieš vykdant šiuos skriptus gali įsiterpti sistemos administratorius – startuojant kerneliui pateikiami tam tikri argumentai, tuomet sistema užsikrauna tik tiek, kad galėtų vykdyti shell komandas komandinėje eilutėje. Toks paleidimas vadinamas vieno vartotojo arba atkūrimo režimu (single user, recovery mode).
Apibendrinant, unix sistemos paleidimą galima išskirstyti į šešias skirtingas fazes:
- Skaitomas boot įkrovėjas MBR (master boot record) sektoriuje (bootloader)
- Užkraunamas ir paleidžiamas branduolys (kernel)
- Aptinkami visi įrenginiai ir jų konfigūracija (hardware)
- Sukuriami branduolio procesai
- Administratoriaus įsiterpimas (recovery mode, nebūtinas)
- Vykdomi sistemos paleidimo skriptai
Branduolio inicijavimas
Patį kernelį kaip objektą galima vadinti programa, o paleidžiant kompiuterį pirma užduotis yra perkelti branduolį į atmintį tam, kad jis būtų pradėtas vykdyti. Linux sistemos branduolys paprastai laikomas /boot/vmlinuz direktorijoje. Pasileisdamas kernelis sužino, kiek RAM yra kompiuterį, tuomet rezervuoja tam tikrą atminties kiekį savo procesams, o vėliau ta atmintis negali būti panaudota vartotojo procesams.
Techninės įrangos konfigūracija[
Viena pagrindinių branduolio užduočių yra sužinoti, kokia geležis kompiuteryje. Jis ištiria sistemos magistrales ir techninę įrangą, tuomet užkrauna tų įrenginių tvarkykles kaip savarankiškus branduolio modulius.
Kernelio procesų sukūrimas
Kai pagrindinė iniciacija baigiasi, kernelis sukuria keletą sistemai reikalingų procesų. Jų PID (proceso id) būna mažas skaičius, tačiau lengviausia juos atskirti tuo, jog ps komandos rezultate jie apskliaudžiami laužtiniais skliaustais, pavyzdžiui [kthreadd]. Jei po proceso pavadinimo yra pasvirasis brūkšnys ir skaičius po jo, pavyzdžiui [watchdog/4], tai skaičius nurodo procesorių arba jo branduolį.
Ateityje sulauksite dažnesnių įrašų apie Linux ;)
Komentuoti (0)
← Senesni įrašai