Publikuota: 2011-01-30,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux, KDE
Jau ne pirmus metus naudoju KDE grafinę aplinką, tačiau šio įrankio nežinojau. Spalvos kodą sužinodavau visokiais aplinkiniais būdais.. Galbūt nežinojau todėl, kad KColorChooser nėra įdiegiamas pagal nutylėjimą, t.y. reikia pačiam jį įsidiegti:
sudo apt-get install kcolorchooser
O veikimas labai paprastas, tereikia paspausti ant pipetės (paveikslėlyje pabraukiau), o tuomet bet kurioje vietoje ekrane, kurios kodą norite sužinoti. Tadaaam, turite kodą :)
Komentuoti (2)
Publikuota: 2010-11-29,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Labai seniai rašiau savo tinklaraštyje. Tokią ilgą tylą diktavo pasikeitimai gyvenime – pradėjau dirbti. Kol kas savo darbovietės neatskleisiu, pranešiu tada, kai įvyks DIDYSIS startas, kurio aš pats ir mano kolegos labai laukiame. Ironiška tai, kad tas pats darbas, netiesiogiai atėmęs galimybę reguliariai rašyti čia, sukūrė sąlygas dabar parašyti šį įrašą :)
Kadangi vienas labai piktas interneto tiekėjas riša srautą prie mac adreso, darbe statant naują serverį teko pakeisti tinklo plokštės mac adresą į seno serverio. Tęsiu Karolio idėją dalintis smulkiais patarimais :)
Tereikią į failą /etc/network/interfaces prie pasirinktos sąsajos (eth0, eth1) pridėti komandą:
hwaddress ether jusu_mac
Pavyzdys žemiau esančiame paveikslėlyje.
Kad įsigaliotų pakeitimai, reikia perkrauti tinklą:
/etc/init.d/networking restart
Viskas!
P.S. Nepamirškite, kad atlikto šioms komandoms reikia root teisių.
P.S.S. Prieš ir po mac adresą galite pasitikrinti ifconfig komandos pagalba.
Komentuoti (3)
Publikuota: 2010-08-20,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Ar niekada nepasidarė įdomu, kas vyksta kompiuteryje, kai paspaudžiate įjungimo mygtuką? Iš tokių “pasidarymų” gimsta tokie įrašai, kaip šis. Šiuo atveju konkrečiai apie Linux sistemą.
Kai kompiuteris įjungiamas, BIOS išsiaiškina iš kur įkelti sistemą, cd įrenginio, usb prijungto disko ar kietojo disko. Kai nustatoma, iš kur vykdyti komandas, skaitomas 512 bitų pirmasis įrenginio blokas (MBR). MBR esanti informacija pasako, iš kurio disko skirsnio įkelti sistemą (boot loader). Tuomet bandoma išsiaiškinti, kaip užkrauti ir paleisti branduolį (kernel). Kernelis nuskenuoja sistemos techninę įrangą, o tuomet įjungia sistemos init procesą, kuris visada turi proceso numerį 1.
Kad sistema būtų užkrauta, turi būtų patikrintos ir prijungtos (mount) failų sistemos, paleisti sistemos procesai (daemons). Tai atlieka procesas init, tam tikra tvarka vykdydamas shell skriptus. Tačiau prieš vykdant šiuos skriptus gali įsiterpti sistemos administratorius – startuojant kerneliui pateikiami tam tikri argumentai, tuomet sistema užsikrauna tik tiek, kad galėtų vykdyti shell komandas komandinėje eilutėje. Toks paleidimas vadinamas vieno vartotojo arba atkūrimo režimu (single user, recovery mode).
Apibendrinant, unix sistemos paleidimą galima išskirstyti į šešias skirtingas fazes:
- Skaitomas boot įkrovėjas MBR (master boot record) sektoriuje (bootloader)
- Užkraunamas ir paleidžiamas branduolys (kernel)
- Aptinkami visi įrenginiai ir jų konfigūracija (hardware)
- Sukuriami branduolio procesai
- Administratoriaus įsiterpimas (recovery mode, nebūtinas)
- Vykdomi sistemos paleidimo skriptai
Branduolio inicijavimas
Patį kernelį kaip objektą galima vadinti programa, o paleidžiant kompiuterį pirma užduotis yra perkelti branduolį į atmintį tam, kad jis būtų pradėtas vykdyti. Linux sistemos branduolys paprastai laikomas /boot/vmlinuz direktorijoje. Pasileisdamas kernelis sužino, kiek RAM yra kompiuterį, tuomet rezervuoja tam tikrą atminties kiekį savo procesams, o vėliau ta atmintis negali būti panaudota vartotojo procesams.
Techninės įrangos konfigūracija[
Viena pagrindinių branduolio užduočių yra sužinoti, kokia geležis kompiuteryje. Jis ištiria sistemos magistrales ir techninę įrangą, tuomet užkrauna tų įrenginių tvarkykles kaip savarankiškus branduolio modulius.
Kernelio procesų sukūrimas
Kai pagrindinė iniciacija baigiasi, kernelis sukuria keletą sistemai reikalingų procesų. Jų PID (proceso id) būna mažas skaičius, tačiau lengviausia juos atskirti tuo, jog ps komandos rezultate jie apskliaudžiami laužtiniais skliaustais, pavyzdžiui [kthreadd]. Jei po proceso pavadinimo yra pasvirasis brūkšnys ir skaičius po jo, pavyzdžiui [watchdog/4], tai skaičius nurodo procesorių arba jo branduolį.
Ateityje sulauksite dažnesnių įrašų apie Linux ;)
Komentuoti (0)
Publikuota: 2010-02-20,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Nežinau ar skaitytojams tai bus aktuali informacija, tačiau aš pats dažnai atsiverčiu savo parašytus įrašus, kuriuose esu pateikęs informacijos, kurios mintinai nepamenu. Tad ir šis įrašas iš dalies yra kaip mini užrašinė man pačiam.
Naudoju Interneto Vizijos virtualiu dedikuotu serveriu (vds). Dėl tam tikrų asmeninių priežasčių nuspręndžiau pakeisti operacinę sistemą, pasrinkau Ubuntu Server 64bit. Žemiau išvardintos komandos tiks Ubuntu Server versijoms nuo 8.04, tiek 32-bit, tiek 64-bit. Taip pat tiktų ir desktop versijoms.
Turime švarią instaliaciją. Gal ir keistas mano įprotis, bet aš pradedu pirmiausia nuo atnaujinimų:
sudo apt-get update
sudo apt-get dist-upgrade.
Tuomet diegiu mysql serverį:
sudo apt-get install mysql-server mysql-client .
Tada apache web serverį:
sudo apt-get install apache2 .
Tuomet php bei apache palaikymą php:
sudo apt-get install php5 libapache2-mod-php5.
Jei reikalingas GeoIP(šalies nustatymas pagal ip adresą):
sudo apt-get install libgeoip-dev php5-geoip.
O tada jau įkalame viską, ko mums reikės su php, pvz gd, imagick, mysql ir t.t:
sudo apt-get install php5-mysql php5-curl php5-gd php5-idn php-pear php5-imagick php5-imap php5-mcrypt php5-memcache php5-mhash php5-ming php5-ps php5-pspell php5-recode php5-snmp php5-sqlite php5-tidy.
Kaip pašto serverį naudoju postfix:
sudo apt-get install postfix.
Kadangi be mod_rewrite negaliu išsiversti, aktyvuoju jį:
sudo cd /etc/apache2/mods-enabled/
sudo ln -s ../mods-available/rewrite.load rewrite.load .
Perkrauname apache, kad būtų pritaikyti visi pakeitimai:
sudo /etc/init.d/apache2 restart .
Dabar iš esmės turime veikiančią sistemą, toliau reikia dirbti su apache, mysql konfigais, kad sistemą pritaikyti savo projektams.
P.S. greičiausiai norėsite pakeisti laiko juostą:
sudo ln -sf /usr/share/zoneinfo/Europe/Vilnius /etc/localtime .
Komentuoti (0)
Publikuota: 2009-08-04,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Įsigyti netbook’ą galima su įvairiomis operacinėmis sistemomis. Tačiau ką daryti, jei norimas kompiuteris parduodamas su simpatijos nekeliančia operacine sistema? Aš žinau atsakymą – nusipirkus pakeisti operacinę sistemą arba turėti keletą jų. Taigi jei nusipirkote netbook’ą su Windows operacine sistema, tačiau mieliau naudotumėte atvirąjį kodą, šis įrašas skirtas būtent Jums.
Mano atvejis – Samsung NC10 ir Windows XP. Jau prieš pirkdamas turėjau galvoje, jog įsirašysiu Linux operacinę, tik nežinojau kokią distribuciją. Pasidomėjęs radau, kad šiuo metu neblogai vertinama ir daugelyje netbook’ų išbandyta neblogai veikė Ubuntu Netbook Remix (UNR) operacinė sistema.Tiesa, savo stacionariame kompiuteryje naudoju Kubuntu (tiesiog ubuntu su KDE grafiniu moduliu (ubuntu naudoja gnome)), o Kubuntu Netbook Remix dar tik testuojama, tad daug negalvojau ir pasirinkau UNR, juolab geriau specialiai netbook’ui pritaikytas interfeisas bei nemaža krūva naudingos ir specialiai netbook’ams pritaikytos programinės įrangos, nei griozdiškas XP.
Kaip įdiegti UNR? Pirmiausia reikia parsisiųsti šia operacinę ir susikurti užkraunamą usb įrenginį (bootable usb stick). Tiesa, ne visi usb raktai gali veikti kaip užkraunamieji. Išbandžiau su vienu – nepavyko, tuomet panaudojau savo nešiojamą kietąjį diską. Ant usb rakto pakuotės turėtų būti informacija, ar jis “bootable”, ar ne. Bet dabar apie viską nuo pradžių.
- Parsisiunčiame UNR. Tai galima padaryti iš ubuntu.com, jei tiksliai – čia .
- Turime ubuntu-9.04-netbook-remix-i386.img bylą savo kompiuteryje. Ją reikia įrašyti į laikmeną, iš kurios ją diegsime. Įrašyti galima keliais būdais:
- Ubuntu aplinkoje naudojantis ImageWriter programa(grafine).
- Linux komandinės eilutės pagalba:
sudo dd if=/kelias/iki/ubuntu-9.04-netbook-remix-i386.img of=/dev/device bs=1
dev/device yra įrenginys, į kurį įrašysite operacinę sistemą. Kaip įrenginys atpažįstamas Jūsų sistemoje, galite pažiūrėti komanda sudo fdisk -l. Prieš įrašinėjant, reiktų išmontuoti įrenginį:
sudo unmount /dev/device
- Windows aplinkoje, naudojantis Win32 Disk Imager programa.
Daugiau būdų, paveikslėlius ir išsamesnius paaiškinimus rasite šiame puslapyje . Norėčiau pabrėžti, jog visi duomenys tame įrenginyje bus prarasti, todėl būkite atsargūs ir būtinai pasidarykite atsargines jų kopijas.
- Prijunkime įrenginį prie netbook’o ir įjunkime pastarąjį. Jei užkrovė ne iš įrenginio, o iš netbook’o kietojo disko tą pačią Windows XP, nuo kurios bėgame, reikės pakeisti netbook’o BIOS nustatymus, jog pirma įkrovos ieškotų mūsų prijungtame diske, o tik paskui netbook’o kietąjame diske. Štai kaip tas nustatymas atrodo pas mane:
Įrenginiai aukštyn žemyn valdomi mygtukais F5 F6.
Pakeitę nustatymus perkrauname kompiuterį ir laukiame, kol užkraus UNR instaliaciją. Jei neužkrovė, tuomet netinkamai įrašyta operacinė sistema į įrenginį arba tiesiog įrenginys netinkamas.
- Apie pačią instaliaciją pasakoti daug nereikia, ji dar paprastesnė, nei tarkim Windows XP. Reikės rinktis, į kurį skirsnį norite įrašyti UNR. Patariu rinktis tą, kuriame dar nėra operacinės sistemos, nes visi duomenys tame skirsnyje bus prarasti (bus suformatuotas kaip ext3). Diegimui pasibaigus, netbook’as persikraus ir galėsite rinktis, kokia operacine sistema norite naudotis. Mano nuotraukoje matyti, jog galima naudoti jau dvi kernelio versijas, nes prieš fotografuodamas jau atnaujinau visus UNR paketus.
- Lieka tik susikonfigūruoti operacinę sistemą pagal sao poreikius. Galima atstatyti ir standartinį ubuntu vaizdą, rinktis Jums. Pridursiu, jog veikia ne visi Samsung NC10 media mygtukai, bet veikia pagrindiniai: garso bei apšvietimo reguliavimas, baterijos lygis ir kiti. Jei esate užsispyrę ir norite priversti veikti tuos mygtukus, pasinaudokite čia esančia informacija.
Keletas ekranvaizdžių:
Resursų naudoja tikrai nedaug, žemiau pateikiami duomenys su įjungtu skype, firefox (gmail, facebook ir dar keliomis kortelėmis):
P.S. Naudotą laimeną reikės suformatuoti pavyzdžiui į ntfs ar ext3 failų sistemą. Aš tam naudojau gparted (sudo apt-get install gparted ntfsprogs).
Komentuoti (1)
Publikuota: 2009-05-18,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Greičiausiai dar pamenate juokelius apie Chuck Norris. Jie sklandė ne tik internete, bet ir gatvėse, mokyklose ir panašiai. Tačiau žmonės nesėdi vietoje – kažkas sugalvojo nemažai kietų faktų apie Linux įkūrėją Linus Torvalds. Aš tuos faktus išverčiau į lietuvių kalbą ir pateikiu Jums.
Linus Torvalds gali išjungti Chuck’ą Norris’ą įvykdydamas kill -9.
Linus Torvalds nemiršta, jis paprasčiausiai gražina nulį.
Pirmoji Linus Torvalds parašyta programa turėjo dirbtinį intelektą.
Linus gali dalinti iš nulio.
Linus Torvalds paleidžia Linux savo laikrodyje ir skruzdintuvėje.
Linus Torvalds nemato pranešimų apie klaidas.
Nėra tikimybių teorijos, yra tik įvykių sąrašas, kuriems Linus Torvalds leidžia įvykti.
Linus Torvalds nemiega. Jis hakina.
Linus naršo internete naudodamas tik netcat.
Linus Torvalds žaidžia 3D žaidimus savo galvoje interpretuodamas kodą realiu laiku.
Linus Torvalds nesimokė Helsinkio universitete, Helsinkio universitetas mokėsi iš Linus Torvalds.
Linus Torvalds sukūrė tokią gerą programavimo kalbą, kad python’as šalia jos atrodo kaip punch kortelės
Linus Torvalds nereikia pasileisti (boot).
Linus Torvalds yra realaus tipo, nebent būtų deklaruotas kaip sveikojo tipo (integer).
Linus Torvalds’ui nereikia nuleisti vandens, jis tik ištaria “išvalyk” (“make clean”).
Linus Torvalds neturi priklausomybių (dependencies).
Linus Torvalds užmeta akį į Jūsų darbalaukį ir žino, kuriuose porn puslapiuose lankėtės. Per paskutinius 10 metų.
Linus Torvalds miega su nančiagais.
Linus gali lengvai praturtėti ištuštindamas Jūsų banko sąskaitą. Jis to nedaro, nes tai pernelyg lengva.
Linus Torvalds gali įvykdyti begalinį ciklą per penkias sekundes. Savo galvoje.
Linus Torvalds nebenešioja akinių ne todėl, kad gydė akis lazeriu, o todėl, kad pagaliau tinkamai sukonfigūravo xorg.conf savo galvoje.
Linus Torvalds gali naudoti nice level mažesnį negu -20.
Linus Torvalds nedebugina. Jo programos visada parašytos puikiai.
Torvalds gali įdiegti Linux negyvame barsuke.
Linus Torvalds valdo pasaulį. Microsoft – tik apgaulė, jog niekas nesuprastų, kam iš tiesų viskas priklauso.
Linus Torvalds nekūrė Linux tam, kad jie veiktų su 386 procesoriais. Intel sukūrė 386 procesorių tokį, kad šis pavilktų Linux.
Žmonės meldžiasi Jėzui, Jėzus meldžiasi Linus Torvalds’ui.
Linus Torvalds galingesnis už root.
Jeigu galėtumėte skaityti Linus Torvalds’o mintis, suprastumėt, jog jo sąmonės srautas – dvejetainis kodas.
Linus Torvalds išgasdino A ir B, todėl buo nuspręsta sukurti C.
Linus Torvalds savo klaviatūroje turi du mygtukus – ‘1′ ir ‘0′
Linus Torvalds’o kernelis niekada nepanikuoja.
Linus Torvalds nenaudoja GCC, jis iškart rašo dvejetainiu kodu.
Komentuoti (2)
Publikuota: 2009-03-25,
Autorius: Justinas Lelys,
Kategorija:
Linux
Turbūt buvote bent kartą įsirašę linux ir susidūrę su problema, jog norint patekti į kokį nors disko skirsnį arba kitą savo diską, prašo įvedinėti root slaptažodį. Su tuo pačiu susidūriau ir aš, pirmą kartą su Kubuntu 8.04, tuomet radau sistemos nustatymuose diskams skirtą skiltį, kur tiesiog sudėjau varnytes ir leidau visiems useriams užkrauti reikiamus diskus. Šiuo metu turiu 8.10 instaliaciją (KDE 4.2), kur tokios skilties sistemos nustatymuose nebėra. Pavargau jos ieškoti ir nutariau, jog paprasčau yra paredaguoti atitinkamą failą, nei knistis ieškant nustatymų. Pasidalinsiu ir su Jumis.
Taigi pirmiausia mums reikia nuspręsti, pagal ką atpažinsime įrenginius / skirsnius. Tai galima padaryti naudojant UUID, /dev/sdxy arba pagal disko pavadinimą. Primygtinai siūlau tai daryti pagal UUID, nes jis yra nekintantis, kitaip nei disko etiketė (label) ar jo vieta (/dev/sdxy). Nepulkite panikuoti, kad įrenginių ir skirsnių UUID nežinote, tuojau pasakysiu kaip juos sužinoti. Yra du būdai, jei bijote komandinės eilutės, galite naviguoti su failų naršykle iki [b]/dev/disk/by-uuid[/b]. Aš rinkausi komandinę eilutę
ls -la /dev/disk/by-uuid
Taigi, visų įrenginių ir skirsnių UUID jau turite. Kaip priversti operacinę juos prisijungimo metu užmountinti (prijungti)? Labai paprastai (kai į tai įsigilini :D). Tereikia atlikti šiek tiek pakeitimų /etc/fstab faile. Tą reiktų daryti superuserio teisėmis:
sudo kate /etc/fstab
kate – teksto redaktorius, galite naudoti kokį norite pvz write, kwrite, vi.
Pirmasis žvilgsnis į atsivėrusį failą – tamsus miškas. Štai kaip atrodė maniškis:
Matome, jog prijungti du skirsniai pagal UUID, vienas sisteminis prie /, kitas swap.
Kaip dabar prijungti?
Fstab įrašo sintaksė yra tokia:
[Įrenginys] [Prijungimo taškas] [Failų sistemos tipas] [Nustatymai] [Dump] [Pass]
Ką paskutinieji du elementai reiškia, nežinau, pagal nutylėjimą rašome 0. Štai pavyzdys mano dviejų prijungtų skirsnių (šitas dvi eilutes pridėjau failo pabaigoje):
Taigi matome UUID, prijungimo tašką (reikia, kad direktorija jau būtų sukurta), failų sistemą. Manau čia viskas aišku. Sustokime prie nustatymų. Pagrindinės galimybės yra tokios:
auto – įrenginys ar skirsnis bus prijungtas automatiškai užkraunant OS
noauto – atvirkštinė reikšmė auto
exec / noexec – leisti/drausti dvejetainių laikmenų vykdymą skirsnyje
ro – prijungti tik skaitymui
rw – prijungti skaitymui ir rašymui
user – leisti prijungti įenginį bet kuriam vartotojui. Tai automatiškai reiškia noexec
nouser – leisti tik root vartotojui prijungti įrenginį. Tai numatytas nustatymas
defaults – naudoti numatytuosius nustatymus. Analogiška rw, exec, auto, nouser
Perkraunate kompiuterį ir mėgaujatės automatiniu prijungimu. :)
Komentuoti (0)
